vienatras

víenatras, -a adj. arch. 1. N, [K] vienodas, toks pat: Idant nedarytumbit abrozus vienatro prilyginimo CI524. 2. vienas: Iž víenatros šalies tikrai žinodami, jog nė vienas žmogus neest be nuodėmės, ižg antros vėl šalies tuo metu kad būtų ižpažintis, ką turėtų sakyt nerasdami DK111. Musija būti trenksmas, pakolai vienatras viršų apturės SE109. Tokiuo būdu turėtų anys vienatrop pristoti (apsistoti ties viena nuomone) MTP31.